„Titaniko“ vaizdas balete yra metafora – gerai žinomas modelis tokios visuomenės, kurioje vyrauja klasinis susiskirstymas. Visuomenė, gyvenanti pagal atitinkamus įstatymus ir kanonus, vieną kartą ima ir subyra. Žmonės patenka į aplinkybes, kuriose vertės netenka viskas, kas materialu, o jų gyvenimus išgelbėja dvasingumas.
Spektaklis apie meilę ir viltį, apie žmonių vertybes ir išgelbėjimą.
„Kokia karti ironija – neskęstantis laivas pirmos kelionės metu esant visiškam štiliui nuskęsta per beveik pusantros valandos. Ir tai – žmogaus galybės simbolis, metalo pavidalu įgyvendintas iššūkis gamtai, ir jam niekas nebaisu, jis didis, nuostabus ir nenugalimas, jis atvėrė beribės gerovės erą, ir nėra tokios jėgos pasaulyje, kuri galėtų jam sutrukdyti.“ V. Sted.
Titanikas yra žymiausias laivas iki šių laikų, kurio kelionė truko 4 dienas, 17 valandų ir 30 minučių. Nuo to laiko praėjo daugiau kaip šimtas metų, daug kas pasikeitė, bet žmonija vis tik siekia begalinės gerovės, maksimalaus komforto ir absoliutus patikimumo ir lieka visiškai bejėgė prieš gamtą: žemės drebėjimus, cunamius, uraganus, plaukiančius ledynus...
„Mes sukūrėme savo „Titanikus“ iš geriausių medžiagų išskirtinių specialistų rankomis, suteikdami jiems viltingiausias rekomendacijas. Bet ir mums gresia pavojus pasiduoti per didelio pasitikėjimo jausmui, nepastebėti rizikos, nepaisyti įsipareigojimų. Ir už tai mes sumokėsime žiaurią kainą. Tragiškos 1912 metų pamokos negalima pamiršti ir turbo aktyvių lėktuvų, raketų variklių ir atominių elektrinių epochoje.“ M. Gubaček
Baltarusijos valstybinis akademinis muzikinis teatras
Libretas ,
Baletmeisteris – statytojas
Sergej MIKEL
Dirigentas – statytojas
Marina TRETJAKOVA
Dailininkas – statytojas
Liubov SIDELNIKOVA
Apšvietimas
Sergej OZERAN
Muzikinis vadovas ir Dirigentas
Jurij GALIAS
Baletmeisterio asistentai
Venjamin ZACHAROV
Tatjana JERMOLAJEVA