Vytautas Daraškevičius
Saulės ratu
Fotografijos paroda
2018 11 02 - 2018 12 09

 

Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys nuo 1983m. Fotografuoja daugiau nei 50 metų. Surengė virš keturiasdešimties personalinių fotografi­jos parodų. Lietuvoje bei užsienyje ek­sponuotos jo fotografijos ne kartą pelnė apdovanojimus. V. Daraškevičius daug dirba ir kaupia medžiagą lietuvių etnokultūros tematika. Net keli jo fotografijų ciklai apie lietuvių kaledorines šventes buvo eksponuojami  ir apdovanoti pasaulinėje folkloro fotografijų parodoje - konkurse  Humanity Photo Awards  (HPA), organizuojamoje Kinijos folkloro fotografijos asociacijos kartu su   UNESCO ir  kas dveji metai rengiamoje Kinijoje.  Yra išleidęs keletą leidinių: 2007 m. foto albumą “Trumpiausios nakties paslaptis”, 2009 m. foto albumą “Kaziuko mugė”(kartu su Libertu Klimka), 2013 m. foto albumą “Neatrastoji Kinija. Du žvilgsniai” (kartu su Song Džendžiun), 2017 m. foto albumą „Skamba skamba kankliai“ apie tradicinį Vilniaus folkloro festivalį

Apie Vytauto Daraškevičiaus parodą „Saulės ratu“

Mūsų prigimtinėje kultūroje gamtos tvariniai ir reiškiniai suvokiami kaip savaiminės šventybės, per kurias į žmogų byloja dieviškosios galios. Tad šventame laike (šventėje) ir šventoje vietoje (šventvietėje) jie reiškiasi kaip Dievų tarpininkai. Šventa žemė, šventa ugnis, šventa duona, šventi medžiai, žolynai, upės, ežerai, šaltiniai, akmenys, kalnai ir gyvūnai – prigimtinėje lietuvių religijoje suvokiami kaip šventybės įsikūnijimai, kaip tarpininkai tarp žmogaus ir dieviškų galių. Ypač jie paveikūs – šventame laike – šventėje. O šventas laikas mūsų prigimtinėje kultūroje yra matuojamas būtent Saulės ratu. Tad Saulės rato riedėjimas ir su tuo susiję gyvosios gamtos virsmai čia iškyla kaip šventybės smelkiamo pasaulio ir jame gyvenančio žmogaus kūno ir sielos ritmai.

               Aukščiausiai į dangaus kalną įkopusi Rasos šventės Saulė – čia įsikūnija vaisiais viso kas gyva o taip pat branda ir atsivėrimu dangiškajai šviesai, teikiančiai galių siekių žiedams įsikūnyti,.  Rudeninis Saulės žemėjimas ir rudens lygiadienio ribos peržengimas  nuteikia ir rengia susitikimui su pasaulį rėpiančia tamsa ir šalčių, kuriuos turime būti pasirengę išgyventi, iškęsti artėjančiame žiemos kalėjime – susitelkę ties Kalėdinio namų židiniu – mūsų sielos šiluma ir šviesa.                                                                                                               

                llgametė  V. Daraškevičiaus kaip etnokultūrinio sąjūdžio dalyvio patirtis leido jam į šventę pažvelgti iš vidaus, panirti į patį jos dvasios sūkurį. O atsidūrus apeigų ir įvykių šerdyje, ir pačios nuotraukos tapo šventinėmis, o kai kurios iš jų, galbūt, net šventomis – pagaunančiomis pačius švenčiančiųjų dvasios šviesos žybsnius. Šie V. Daraškevičiaus šviesovaizdžiai jau peržengė paprastos dokumentinės ir netgi meninės fotografijos slenkstį ir įžengė  į savotišką sakralinės fotografijos prieangį...

Kai pagrindinių mūsų tautos kalendorinių švenčių papročiai, veikiami globaliosios gyvensenos, baigia prarasti savo dvasinį turinį ir tampa tik estetiniais arba žaidybiniais renginiais, netekdami savo esminio giluminio religinio–psichologinio pagrindo, V. Daraškevičius sustabdyti vaizdai išraiškingai liudija, kad nykstančias tradicijas tegalima išsaugoti, tik vėl bandant pajusti jų išganingąjį paveikumą mūsų sielai. To jau bemaž pusę amžiaus siekia senųjų protėvių tradicijų gaivintojai ir puoselėtojai – romuviai, susibūrę į senosios baltų religijos bendriją Romuvą, to paties siekia ir fotomenininkas V. Daraškevičius savo šviesoraščiais įamžinęs šias pastangas.

Jonas Vaiškūnas, etnokosmologas,  interneto portalo „Alkas“ vyr. redaktorius

Parodos atidarymo metu Jūsų laukia apeiginio folkloro ansamblio Kūlgrinda pasirodymas ir parodos autoriaus ruošiamo spaudai fotoalbumo „Saulės ratu“ maketo pristatymas.

Darbai